7. Bet dabar atidžiai klausykis, ką pasakysiu tau ir visiems žmonėms.
8. Nuo senų senovės pranašai, gyvenę prieš mane ir tave, pranašavo daugeliui kraštų ir galingoms karalystėms karą, nelaimę ir marą.
9. Taigi pranašas, pranašaujantis taiką, gali būti pripažintas tikrai VIEŠPATIES siųstu pranašu tiktai tada, kai jo pranašystė išsipildo“.
10. Tuosyk pranašas Hananija nuėmė jungą ir pavalkus nuo pranašo Jeremijo kaklo, sulaužė
11. ir visų žmonių akivaizdoje pareiškė: „Taip kalba VIEŠPATS: ‘Taip sulaužysiu slegiantį visų tautų sprandus Babilono karaliaus Nebukadnecaro jungą per dvejus metus’“. Pranašas Jeremijas nuėjo savo keliu.
12. Praėjus kuriam laikui po to, kai pranašas Hananija sulaužė nuo pranašo Jeremijo kaklo nuimtą jungą, Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis:
13. „Eik ir pasakyk Hananijai: ‘Taip kalba VIEŠPATS. Laužydamas medinį jungą, kali jungą iš geležies!’“
14. Mat taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Geležinį jungą ant sprando uždėsiu visoms tautoms, kad būtų pavaldžios Babilono karaliui Nebukadnecarui. Jos bus jam pavaldžios. Atidaviau jam net laukinius žvėris“.
15. Pranašui Hananijai pranašas Jeremijas tarė: „Klausyk, Hananija! VIEŠPATS tavęs nesiuntė! Tad per tave ši tauta pasitiki melu.
16. ‘Tikėk manimi, – taip kalba VIEŠPATS, – išsiųsiu tave nuo žemės paviršiaus! Kadangi skelbei maištą prieš VIEŠPATĮ, dar šiais metais mirsi’“.
17. Tų pačių metų septintą mėnesį pranašas Hananija mirė.