32. Taip, aš prieš pranašus, kurie skelbia apgaulingus sapnus, – tai VIEŠPATIES žodis, – ir suvedžioja mano tautą, kartodami savo melus ir tuščiai girdamiesi. Nei aš juos siunčiau, nei įgaliojau! Jie neduoda šiai tautai jokios naudos“, – tai VIEŠPATIES žodis.
33. „O jei šie žmonės, – ar pranašas, ar kunigas – imtų klausinėti tave: ‘Kas ta VIEŠPATIES našta?’ – atsakyk jiems: ‘Jūs esate ta našta, ir aš jus numesiu!’ – tai VIEŠPATIES žodis.
34. Jei pranašas ar kunigas, ar kas nors kitas kalbėtų apie ‘VIEŠPATIES naštą’, tą žmogų ir jo šeimą aš nubausiu.
35. Kalbėdami tarpusavyje, jūs šitaip klauskite: ‘Kokį atsakymą davė VIEŠPATS?’ – arba: ‘Ką VIEŠPATS kalbėjo?’
36. Bet posakio ‘VIEŠPATIES našta’ daugiau nebeminėkite, nes jis skirtas žmogui, kuriam Viešpats patiki savo žodį. Jei jį minite, iškraipote gyvojo Dievo, Galybių VIEŠPATIES, mūsų Dievo žodžius.
37. Šitaip tu klausi pranašą: ‘Ką tau VIEŠPATS atsakė?’ – arba: ‘Ką kalbėjo VIEŠPATS?’“
38. Bet jeigu klausiate apie „VIEŠPATIES naštą“, tai VIEŠPATS šitaip atsako: „Kadangi jūs vartojate posakį ‘VIEŠPATIES našta’, nors jums liepiau jo nevartoti,
39. aš pats nešiu jus kaip naštą ir atstumsiu nuo savęs jus ir miestą, kurį daviau jums ir jūsų tėvams.
40. Paženklinsiu jus amžina gėda, amžina nešlove, kuri niekada nebus užmiršta“.