20. VIEŠPATIES įnirtis nesulėtės,kol savo užmojų jis neįvykdys ir neužbaigs.Kai ta diena praeis,jūs aiškiai tai suvoksite.
21. „Šių pranašų aš nesiunčiau,tačiau jie atskubėjo!Aš nieko jiems nekalbėjau,tačiau jie pranašavo!
22. Jei jie būtų dalyvavę mano taryboje,tai būtų galėję skelbti mano tautai mano žodžius,būtų grąžinę juos iš nedoro kelio,nuo jų nedorų darbų.
23. Nejau aš Dievas tik tada, kai esu ranka pasiekiamas? –tai VIEŠPATIES žodis, –ir ne Dievas, kai toli?
24. Ar gali pasislėpti žmogus pakampyje,kad aš jo nematyčiau? – tai VIEŠPATIES žodis. –Argi aš ne tas, kurio pilnas ir dangus, ir žemė?“ – tai VIEŠPATIES žodis.
25. „Girdėjau, ką sako pranašai, pranašaują melus mano vardu. ‘Aš sapnavau! – šaukia jie. – Aš sapnavau!’
26. Kiek ilgai tai tęsis? Ar turi mano vardą širdyje pranašai, pranašaujantys melus ir savo pačių apgaulingas užgaidas?
27. Savo sapnais, kuriuos pasakoja vienas kitam, jie nori priversti mano tautą užmiršti mano vardą, kaip jų tėvai užmiršo mano vardą dėl Baalo.
28. Pranašas, kuris sapnavo sapną, tepasakoja savo sapną! O tas, kuris turi mano žodį, ištikimai jį teskelbia!Ką bendra turi kviečio grūdas su pelais? – Tai VIEŠPATIES žodis. –
29. Ar mano žodis nėra kaip ugnis? –tai VIEŠPATIES žodis. –Kaip trupinantis uolą kūjis?
30. Todėl aš prieš tuos pranašus, – tai VIEŠPATIES žodis, – kurie vagia mano žodžius vienas iš kito.
31. Taip, aš prieš tuos pranašus, – tai VIEŠPATIES žodis, – kurie mala liežuviais, kartodami: ‘Taip kalba Viešpats’.
32. Taip, aš prieš pranašus, kurie skelbia apgaulingus sapnus, – tai VIEŠPATIES žodis, – ir suvedžioja mano tautą, kartodami savo melus ir tuščiai girdamiesi. Nei aš juos siunčiau, nei įgaliojau! Jie neduoda šiai tautai jokios naudos“, – tai VIEŠPATIES žodis.
33. „O jei šie žmonės, – ar pranašas, ar kunigas – imtų klausinėti tave: ‘Kas ta VIEŠPATIES našta?’ – atsakyk jiems: ‘Jūs esate ta našta, ir aš jus numesiu!’ – tai VIEŠPATIES žodis.