Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Jeremijo 2:7-17 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

7. Kai atvedžiau jus į sodų kraštą,kad mistumėte jo gausiais vaisiais,jūs įžengėte ir suteršėte mano kraštą,mano nuosavybę padarėte pasibjaurėtiną.

8. Kunigai nepaklausė: ‘Kur yra VIEŠPATS?’Įstatymo aiškintojai manęs nepaisė,ganytojai maištavo prieš mane.Pranašai kalbėjo Baalo varduir vaikėsi bejėgius stabus.

9. Todėl dar kartą šauksiu jus į teismą, –tai VIEŠPATIES žodis, –net jūsų vaikų vaikus šauksiu į teismą.

10. Nukeliaukite į Kitimų pajūrį ir pasižvalgykite,pasiųskite ką nors į Kedarąir atidžiai apsvarstykite,ar buvo kur kas nors panašaus į tai padaryta?

11. Ar pakeitė kuri nors tauta savo dievus?Nors iš tikrųjų jie nėra jokie dievai!O mano tauta išmainė mano Šlovęį bejėgius stabus!

12. Išsigąskite dėl to, dangūs,drebėkite iš siaubo, – tai VIEŠPATIES žodis! –

13. Juk mano tauta nusikalto dvigubai:mane, gyvojo vandens šaltinį, jie palikoir išsikasė vandens talpyklas,kiauras talpyklas, nelaikančias vandens.

14. Ar Izraelis vergas? Ar gimė jis vergijoje?Jei ne, tai kodėl jis virto grobiu?

15. Kodėl ant jo riaumoja ir urzgia liūtai?Jie pavertė jo kraštą tyrais,jo miestai – dyki apanglėję griuvėsiai.

16. Net Nofo ir Tachpanheso žmonėsskuta tavo viršugalvį.

17. Ar ne todėl, kad tu palikai VIEŠPATĮ, savo Dievą?

Skaityti visą skyrių Jeremijo 2