25. Tausok savo kojas, jos kone basos,o savo gerklę gelbėk nuo troškulio!Bet tu sakai: ‘Ne! Nė nesivilk!Aš myliu svetimus dievus ir paskui juos seksiu’.
26. Kaip sučiuptas vagis susigėsta,taip bus sugėdinti Izraelio žmonės:jie patys, jų karaliai ir didžiūnai,kunigai ir pranašai.
27. Tie, kurie sako medžio gabalui: ‘Tu – mano tėvas!’ir akmeniui: ‘Tu mane pagimdei!’,man atgręžė nugarą, o ne veidą,tačiau, bėdai užėjus, šaukia: ‘Ateik ir gelbėk mus!’
28. Kurgi tie tavo dievai, kurių prisidirbai?Tegu jie ateina!Ar išgelbės jie tave, kai tu bėdoje?Juk kiek tavo miestų,tiek tavo dievų, Judai!Kiek gatvių Jeruzalėje,tiek aukurų pasistatėte Baalui.
29. Kaip galite dar maldauti manęs?Jūs visi maištavote prieš mane, –tai VIEŠPATIES žodis. –
30. Veltui plakiau jūsų vaikus,jie nesileido mokomi.Jūsų pačių kalavijas surijo jūsų pranašuslyg plėšrus liūtas“.
31. O jūs, ši karta,imkite į širdį VIEŠPATIES žodį:„Argi Izraeliui aš buvau lyg dykuma,lyg tamsybių šalis?Kodėl mano tauta sako: ‘Esame laisvi!Daugiau pas tave nebeateisime’?
32. Ar gali pamiršti mergaitė savo puošmenasir nuotaka savo kaspinus?Tačiau mano tauta mane pamiršojau nebesuskaitomas dienas.