18. O dabar kas tau iš to, jei bėgtum į Egiptąir gertum Šihoro vandenį?Kas tau iš to, jei eitum į Asirijąir gertum Upės vandenį?
19. Tavo paties nedorumas nubaus tave,tavo atsimetimas nuo manęs pasmerks tave.Taigi apsvarstyk ir praregėk,kaip baisiai kartu tau palikti VIEŠPATĮ, savo Dievą,ir neturėti mano Baimės, –tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis.
20. Tu jau seniai sulaužei savo jungą,sutraukei savo pančius,tardama: ‘Netarnausiu!’Ant kiekvienos aukštos kalvos,po bet kokiu kupliu medžiutu kaip kekšė tysojai.
21. Ogi aš buvau tave pasodinęs it geriausią vynmedį,tikrai taurios rūšies!Kaip tu galėjai pavirsti bjauriulaukiniu vynmedžiu?
22. Nors tu ir šarmu šveistumeisi,ir muilo nešykštėtum,tavo kaltės dėmė dar vis mano akyse, –tai Viešpaties DIEVO žodis. –
23. Kaipgi gali sakyti: ‘Aš nesu suteršta!Baalams iš paskos nelaksčiau’?Pažvelk, kaip elgeisi Slėnyje!Suprask, ką padarei!Tu – ūmi, jauna kupranugarė,šuoliais lakstanti be tikslo,
24. laukinė asilė, įjunkusi į dykumą,uostydama vėją savo įkarštyje;pagautą geismo, kas gali ją sulaikyti?Visi, kas jos geidžia, be vargo ją suras,kai jai užeis vaikymosi metas.
25. Tausok savo kojas, jos kone basos,o savo gerklę gelbėk nuo troškulio!Bet tu sakai: ‘Ne! Nė nesivilk!Aš myliu svetimus dievus ir paskui juos seksiu’.
26. Kaip sučiuptas vagis susigėsta,taip bus sugėdinti Izraelio žmonės:jie patys, jų karaliai ir didžiūnai,kunigai ir pranašai.
27. Tie, kurie sako medžio gabalui: ‘Tu – mano tėvas!’ir akmeniui: ‘Tu mane pagimdei!’,man atgręžė nugarą, o ne veidą,tačiau, bėdai užėjus, šaukia: ‘Ateik ir gelbėk mus!’