8. bet jei ta tauta, kuriai grasinau, nusigręžia nuo savo nedorumo, aš pakeičiu savo mintį apie bausmę, kuria maniau ją nubausti.
9. O kartais pažadu kuriai nors tautai ar karalystei, kad ją stiprinsiu ir duosiu žemės,
10. bet jeigu ši tauta elgiasi nedorai mano akyse, neklausydama mano balso, aš pakeičiu savo mintį apie gera, kuriuo žadėjau ją laiminti.
11. Taigi dabar pasakyk Judo žmonėms ir Jeruzalės gyventojams: ‘Taip kalba VIEŠPATS. Būkite budrūs! Aš rengiu jums nelaimę ir puoselėju užmojį. Grįžkite kiekvienas iš savo nedoro kelio, taisykite savo kelius ir darbus’.
12. Tačiau jie atsakys: ‘Tuščios pastangos! Laikysimės savo užmačių; kiekvienas mūsų elgsis pagal savo nedoros širdies užsispyrimą’“.
13. Todėl taip kalba VIEŠPATS:„Klauskite tautų,ar kuri yra ką panašaus girdėjusi?Tikrai pasibaisėtinai pasielgėmergelė, Izraelio tauta!
14. Ar akmenys pasitraukia iš dirvų,Libano sniegynai iš uolėtų aukštumų?Ar išsenka trykštančios versmės,šalto vandens kalnų upės?
15. Tačiau mano tauta mane pamiršo:ji degina smilkalus niekingiems stabams!Jie išklysta iš savo kelio,iš seniai pramintų takų,ir nori eiti šunkeliais, o ne vieškeliu.
16. Jie pavertė savo kraštą siaubo vieta,amžina pajuoka;kas tik keliaus per jį, tas pasibaisėsir linguos galvą.