14. Ar akmenys pasitraukia iš dirvų,Libano sniegynai iš uolėtų aukštumų?Ar išsenka trykštančios versmės,šalto vandens kalnų upės?
15. Tačiau mano tauta mane pamiršo:ji degina smilkalus niekingiems stabams!Jie išklysta iš savo kelio,iš seniai pramintų takų,ir nori eiti šunkeliais, o ne vieškeliu.
16. Jie pavertė savo kraštą siaubo vieta,amžina pajuoka;kas tik keliaus per jį, tas pasibaisėsir linguos galvą.