12. Tačiau jie atsakys: ‘Tuščios pastangos! Laikysimės savo užmačių; kiekvienas mūsų elgsis pagal savo nedoros širdies užsispyrimą’“.
13. Todėl taip kalba VIEŠPATS:„Klauskite tautų,ar kuri yra ką panašaus girdėjusi?Tikrai pasibaisėtinai pasielgėmergelė, Izraelio tauta!
14. Ar akmenys pasitraukia iš dirvų,Libano sniegynai iš uolėtų aukštumų?Ar išsenka trykštančios versmės,šalto vandens kalnų upės?
15. Tačiau mano tauta mane pamiršo:ji degina smilkalus niekingiems stabams!Jie išklysta iš savo kelio,iš seniai pramintų takų,ir nori eiti šunkeliais, o ne vieškeliu.
16. Jie pavertė savo kraštą siaubo vieta,amžina pajuoka;kas tik keliaus per jį, tas pasibaisėsir linguos galvą.
17. Kaip vėjas iš rytų išblaškysiu juospriešų akivaizdoje.Nugarą, o ne veidą aš jiems atgręšiujų nelaimės dieną“.
18. „Eikite šen! – sakė jie. – Surenkime sąmokslą prieš Jeremiją, nes ir be jo niekada nestigs nei kunigų mokymo, nei išminčių patarimo, nei pranašų žodžio. Eikite šen! Sunaikinkime jį jo paties liežuviu; dėmėkimės visa, ką jis sako“.
19. Atkreipk dėmesį į mane, VIEŠPATIE!Klausykis, ką sako mano priešai!
20. Ar galima už gera atlyginti piktu?Jie man duobę iškasė, norėdami nužudyti.Atmink, kaip aš stovėjau prieš tave,kalbėdamas dėl jų gero,nukreipdamas nuo jų tavo pyktį!
21. Todėl atiduok jų vaikus badui,sunaikink juos pačius kalaviju.Tebūna jų žmonos bevaikės ir našlės!Teišguldo jų vyrus maras,o jų jaunuolius – kalavijas kare.
22. Teaidi šauksmai iš jų trobų,kai tu staiga atvesi niokotojų gaują,nes jie iškasė duobę man pagauti,jie paspendė spąstus mano kojoms.