8. Toks žmogus – tarsi medis,pasodintas prie vandens,leidžiantis savo šaknis srovės link,nebijantis kaitros, kai ji užeina;jo lapai nuolat žaliuoja,nepabūgsta sausros metų,nenustoja duoti vaisių.
9. Širdis už viską vylingesnėir nepataisomai pasiligojusi.Kas gali ją perprasti?
10. Tik aš, VIEŠPATS, tiriu širdį,išbandau jausmus, kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo elgesį,pagal jo darbų vaisius“.
11. Žmogus, neteisėtai kraunantis sau turtus,yra kaip kurapka, perinti ne savo dėtus kiaušinius.Turtai paliks jį gyvenimo pusiaukelėje,ir amžiaus pabaigoje jis bus laikomas mulkiu.
12. Šlovės sostas, išaukštintas nuo pat pradžios, – tokia yra mūsų Šventyklos vieta!
13. O Izraelio viltie, VIEŠPATIE!Visi, kurie tave palieka,bus sugėdinti;visi, kurie šiame krašte maištauja prieš tave,bus pažeminti,nes jie paliko VIEŠPATĮ, gyvojo vandens šaltinį.
14. Gydyk mane, VIEŠPATIE,kad tikrai būčiau išgydytas;gelbėk mane, kad būčiau išgelbėtas,nes tu – mano gyrius.
15. Girdi, ką jie man sako:„Kurgi tas VIEŠPATIES žodis?Teišsipildo!“
16. Bet aš nevengiau būti ganytoju tavo tarnyboje;nelaimės dienos aš netroškau.Tu pats gerai žinai, kas buvo mano lūpose; –tau aišku, ką aš sakiau.
17. Nebūk man siaubas,tu – priebėga nelaimės dieną!
18. Tebūna sugėdinti mano persekiotojai, o ne aš!Tenustoja drąsos jie, o ne aš!Siųsk jiems nelaimės dieną,triuškink juos ir triuškink!
19. Taip kalba VIEŠPATS: „Nueik, pastovėk Tautos vartuose, pro kuriuos įeina ir išeina Judo karaliai, ir kituose Jeruzalės vartuose