15. bet mieliau bus tariama: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris išvedė Izraelio vaikus iš Šiaurės krašto ir iš visų kraštų, kuriuose buvo juos išblaškęs’. Parvesiu juos atgal į jų žemę, kurią daviau jų tėvams.
16. Štai siunčiu daug žvejų, – tai VIEŠPATIES žodis, – kad juos sužvejotų. Paskui pasiųsiu daug medžiotojų, kad juos sumedžiotų visuose kalnuose bei kalvose ir visų uolų urvuose.
17. Visi jų keliai man prieš akis, nuo manęs jie negali pasislėpti, jų kaltė negali būti nuslėpta nuo mano akių.
18. Atlyginsiu už jų kaltę ir nuodėmę dvigubai, nes jie suteršė mano kraštą šlykščiais savo stabų griaučiais ir pripildė mano paveldą savo netikrų dievų“.
19. VIEŠPATIE, mano stiprybe, mano tvirtove,mano priebėga pavojaus dieną!Tautos pas tave ateis nuo žemės pakraščių ir tars:„Mūsų tėvų palikimas – vien apgaulė,tušti stabai – niekam nenaudingi.
20. Argi gali žmogus pasidaryti sau dievų?Ne! Tai ne dievai!“ –
21. „Tad žiūrėk! Aš juos pamokysiu,visiems laikams jiems parodysiusavo ranką ir savo galybę,kad jie žinotų, jog mano vardas yra VIEŠPATS.