Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Jeremijo 15:4-13 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

4. Padarysiu juos siaubu visoms karalystėms žemėje kaip bausmę už tai, ką Judo karalius Manasas, Ezekijo sūnus, padarė Jeruzalėje’.

5. Kam tavęs bus gaila, Jeruzale,kas tave paguos?Kas sustos tavęs paklausti,kaip gyvuoji?

6. Tu pati mane atmetei, – tai VIEŠPATIES žodis, –tu pati man atgręžei nugarą.Todėl pakėliau prieš tave ranką,kad tave sunaikinčiau,nes pavargau besigailėdamas.

7. Išvėčiau juos vėtykle po žemės gyvenvietes.Atėmiau vaikus, sunaikinau savo tautą,nes jie atsisakė pasukti iš savo kelių.

8. Jų našlių buvo daugiau negu jūros smilčių.Atvedžiau jiems – motinoms ir jaunuoliams –niokotoją viduryje dienos.Leidau, kad juos staiga užkluptų sąmyšis ir siaubas.

9. Septynetą pagimdžiusioji alpsta,merdi, gaudydama orą.Jos saulė nusileido dienai nesibaigus;ji sugėdinta, apimta nevilties.Jų likutį atiduosiu kalavijui,jų priešams į rankas“, – tai VIEŠPATIES žodis.

10. Vargas man, motina mano, kad pagimdei mane –žmogų, kuris kaltina ir teisia visą kraštą!Aš nei kam skolinau, nei esu kam skolingas,tačiau visi mane keikia.

11. Bet prisiekiu tau, VIEŠPATIE,kad dėl jų labo tau tarnavau,užtariau tau priešą,pavojaus ir nelaimės ištiktą.

12. „Ar gali kas sutrupinti geležį,ypač geležį iš šiaurės, geležį, maišytą su variu?

13. Tavo turtus ir iždus atiduosiu išgrobtikaip atpildą už tavo nuodėmes,padarytas visose tavo valdose.

Skaityti visą skyrių Jeremijo 15