1. VIEŠPATS tarė man: „Net jei pats Mozė ir Samuelis man juos užtartų, ir tai mano širdis prie šios tautos nelinktų. Varyk juos man iš akių, tegu jie eina sau!
2. Jeigu jie klaustų: ‘Kur mes eisime?’ – atsakyk jiems: ‘Taip kalba VIEŠPATS. Kas paženklintas marui, tas mirs maru; kas paženklintas kalavijui, tas žus nuo kalavijo; kas paženklintas badui, tas mirs nuo bado; kas paženklintas nelaisvei, tas išeis į nelaisvę!
3. Keturias rykštes nutariau jiems skirti, – tai VIEŠPATIES žodis: kalaviją, kad mirtį neštų, šunis, kad kūnus tąsytų, padangių paukščius ir lauko žvėris, kad surytų ir sudraskytų.
4. Padarysiu juos siaubu visoms karalystėms žemėje kaip bausmę už tai, ką Judo karalius Manasas, Ezekijo sūnus, padarė Jeruzalėje’.
5. Kam tavęs bus gaila, Jeruzale,kas tave paguos?Kas sustos tavęs paklausti,kaip gyvuoji?
6. Tu pati mane atmetei, – tai VIEŠPATIES žodis, –tu pati man atgręžei nugarą.Todėl pakėliau prieš tave ranką,kad tave sunaikinčiau,nes pavargau besigailėdamas.
7. Išvėčiau juos vėtykle po žemės gyvenvietes.Atėmiau vaikus, sunaikinau savo tautą,nes jie atsisakė pasukti iš savo kelių.
8. Jų našlių buvo daugiau negu jūros smilčių.Atvedžiau jiems – motinoms ir jaunuoliams –niokotoją viduryje dienos.Leidau, kad juos staiga užkluptų sąmyšis ir siaubas.