10. Daug piemenų nusiaubė mano vynuogyną,nutrypė kojomis mano paveldą.Jie pavertė mano žavųjį laukąapleista dykyne,
11. padarė jį niūria dykyne;nuniokotas jis guli prieš mane.Visas kraštas nuniokotas,bet nė vienas to neima į širdį.
12. Ant visų dykynės kalvų įsikūrė plėšikai,nes VIEŠPATIES kalavijas ryja žemęnuo vieno krašto iki kito.Nėra ramybės žmonėms.
13. Jie pasėjo kviečius, o pjauna erškėčius;nusiplūkė be jokios naudos.Jie kenčia dėl savo pjūties,dėl liepsnojančio VIEŠPATIES pykčio“.
14. Taip kalba VIEŠPATS: „Turiu šį tą pasakyti visiems savo nedoriems kaimynams, naikinantiems paveldą, kurį daviau savo tautai Izraeliui kaip nuosavybę. Štai išrausiu juos iš jų žemių, o Judo namus išrausiu iš jų tarpo.
15. Tačiau kai būsiu išrovęs, vėl pasigailėsiu ir parvesiu kiekvieną į jo paveldą ir į jo kraštą.
16. Ir tuomet, jei iš tikrųjų mokysis eiti mano tautos keliu, jie prisieks mano vardu: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS!’ Jie, pirma mokę mano tautą prisiekinėti Baalu, turės vietos mano tautoje.
17. Bet jeigu nepaklausys, tą tautą išrausiu ir visiškai sunaikinsiu,“ – tai VIEŠPATIES žodis.