3. Ką tautos tiki, tai gryna apgaulė,nes stabas – tik rąstigalis iš miško medžio,išskobtas meistro skaptuku,
4. papuoštas auksu ar sidabru,prikaltas plaktuku ir vinimis,kad nenugriūtų.
5. It paukščių baidyklės melionų darže,jie negali kalbėti.Juos reikia nešioti,nes patys jie nepaeina.Nebijokite jų, nes jie negalinei žalos padaryti, nei naudos atnešti“.
6. Tokio kaip tu, VIEŠPATIE, kito nėra!Didingas tu, didinga tavo vardo galybė!
7. Kas gali tavęs nebijoti, tautų Karaliau?Tai pridera tau,nes tarp visų išminčių tautose,visų tautų valdose,tokio kaip tu, kito nėra!
8. Visi kaip vienas jie be žado ir be jausmo;tad ką jie gali išmokti iš medinių stabų?
9. Jie – iš Taršišo atvežtas,plaktuku kalstytas sidabrasir auksas iš Ufazo!Jie – meistro išmonėir auksakalio rankų darbas.Violetinis ir purpurinis jų apdaras.Visi ligi vieno jie – nagingų amatininkų dirbiniai.
10. VIEŠPATS – tikrai Dievas,jis – gyvasis Dievas, amžinasis Karalius.Nuo jo pykčio dreba žemė,jo apmaudo nepajėgia pakelti tautos.
11. Taip sakysite jiems: „Dievai, kurie nei dangaus, nei žemės nesukūrė, pradings nuo žemės ir iš po dangaus skliauto!“
12. Jis sukūrė žemę savo galybe,padėjo pasaulio pamatus savo išmintimi,išskleidė dangaus skliautą savo išmone.