6. Jo viešpatavimas beribis,o taika begalinė.Jis viešpataus Dovydo sosteir valdys jo karalystę,tvirtins ir palaikys jąteismu ir teisumudabar ir per amžius.Galybių VIEŠPATIES narsa tai įvykdys!
7. Viešpats pasiuntė žodį prieš Jokūbą;jis krito ant Izraelio.
8. Visi žmonės jį žino,Efraimas ir gyvenantys Samarijoje,visi, kurie išdidžiai, įžūlia širdimi kalba:
9. „Plytos subiro,bet mes statysime iš tašytų akmenų;platanai iškirsti,bet mes vietoj jų imsime kedrus“.
10. Tačiau VIEŠPATS žadina jų priešus eiti prieš juos,kursto jų priešininkus imtis žygių.
11. Aramas iš rytų pusės, o filistinai iš vakarųryja Izraelį godžiais nasrais.Todėl jo pyktis neatlyžo,jo ranka vis dar pakelta!
12. O tauta negrįžo prie to, kuris ją mokėplakdamas, ir neieškojo Galybių VIEŠPATIES.
13. Taip VIEŠPATS nukirto Izraeliuigalvą ir uodegą,palmę ir nendrętą pačią dieną.
14. Seniūnai ir kilmingieji – tai galva,o pranašas, kuris moko melo, – uodega.
15. Šios tautos vadai – suvedžiotojai,o tie, kuriuos jie veda, patenka į klystkelius.
16. Todėl Viešpats netausos jų vyrų,neparodys pagailos jų našlėms ir našlaičiams,nes visi jie – bedieviai ir nedorėliai,visų burnose nešvankūs plepalai.Todėl jo pyktis neatlyžo,jo ranka vis dar pakelta!
17. Nedorumas liepsnoja lyg ugnis,rydama erškėčius ir usnis;jis įsiliepsnoja miškų tankmėse,paversdamas jas aukštais dūmų stulpais.
18. Nuo Galybių VIEŠPATIES pykčio dreba žemė,žmonės virsta prakurais ugniai.Nė vienas nesigaili savo brolio,kiekvienas ryja savo brolį.
19. Nors ir griebtų iš dešinės,jie liktų alkani,nors ir rytų iš kairės,jie dar nepasisotintų.
20. Manasas ryja Efraimą,o Efraimas – Manasą.Abu jie ryja Judą.Todėl jo pyktis neatlyžo,jo ranka vis dar pakelta!