13. Kaip motina guodžia savo sūnų,taip aš paguosiu jus;Jeruzale jūs būsite paguosti“.
14. Kai tai išvysite, pradžiugs jūsų širdys,sužaliuos jūsų kaulai nelyginant žolė.Savo tarnams VIEŠPATS apreikš savo ranką,o savo priešams – savo pyktį.
15. Štai ateis VIEŠPATS kaip ugnis,o jo vežimai bus tarsi viesulas,kad išlietų savo pyktį deginančia kaitra,savo bausmę – ugnies liepsnomis.
16. Ugnimi ir kalaviju VIEŠPATS teis žmoniją;daug bus VIEŠPATIES aukų.
17. „Visi, kas pasišvenčia ir apsivalo, eidami į alkus kaip stabo sekėjai, kas valgo kiaulieną, roplius ir peles, pražus drauge su savo darbais ir užmojais“, – tai VIEŠPATIES žodis.
18. „Ateinu surinkti visų tautų ir giminių. Jos ateis ir išvys mano šlovę.
19. Duosiu jiems ženklą, o tuos iš jų, kurie bus išlikę, pasiųsiu pas tautas: Taršišą, Putą ir Ludą, Mešechą, Tubalą ir Javaną, į tolimąsias salas, kurios niekuomet negirdėjo apie mano garsą ir neregėjo mano šlovės. Jie paskelbs tautoms mano garbę.
20. Ir iš visų tautų, – sako VIEŠPATS, – jie pargabens jūsų brolius kaip atnašą VIEŠPAČIUI ant arklių ir vežimais, neštuvais, ant mulų ir kupranugarių. Atgabens juos į Jeruzalę, mano šventąjį kalną, – sako VIEŠPATS, – kaip izraelitai neša savo atnašą švariuose induose.
21. Kai kuriuos iš jų padarysiu kunigais ir levitais“, – sako VIEŠPATS.
22. „Kaip naujieji dangūs ir naujoji žemė,kuriuos aš kuriu, gyvuos mano akivaizdoje, –tai VIEŠPATIES žodis, –taip gyvuos tavo giminė ir tavo vardas.
23. Kiekvieną jaunatį ir kiekvieną šabąvisa žmonija ateis manęs pagarbinti, – sako VIEŠPATS. –