8. Taip kalba VIEŠPATS:„Kol kekėje dar yra sulčių, žmonės sako:‘Neišmeskite jos, nes joje dar yra šis tas gero’.Taip ir aš pasielgsiu su savo tarnais, – neatmesiu jų visų.
9. Iš Jokūbo pagimdysiu palikuonių,iš Judo – mano kalnų paveldėtojų.Mano išrinktieji paveldės kraštą,mano tarnai ten gyvens.
10. Mano tautai, ieškančiai manęs,Šarono lyguma bus ganykla kaimenėms, Achoro slėnys – žardiena galvijams.
11. Bet jus, kurie palikote VIEŠPATĮ,užmiršdami mano šventąjį kalną,kurie padengėte stalą Laimės dievuiir atmiešėte ąsotį vyno Lemties deivei,
12. jus aš lemsiu kalavijui,ir visi jūs krisite per žudynes,kadangi šaukiau, bet neatsiliepėte,kalbėjau, bet nesiklausėte,darėte, kas bloga mano akyse,ir rinkotės, kas man nepatinka“.
13. Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS:„Štai mano tarnai valgys, o jūs kęsite alkį;mano tarnai gers, o jūs kęsite troškulį;mano tarnai džiaugsis, o jūs turėsite gėdytis;
14. mano tarnai dainuos iš širdies džiaugsmo,o jūs verksite iš širdgėlos,aimanuosite iš sielvarto.
15. Jūs paliksite vardą,kuriuo mano išrinktieji keiksis:‘Taip Viešpats DIEVAS teužmuša tave!’Bet mano tarnai gaus kitą vardą.
16. Kas tik norės sau laimės krašte,tas sau linkės palaimos Dievo, kurio vardas ‘Amen’;kas tik duos priesaiką krašte,tas prisieks Dievu, kurio vardas ‘Amen’,nes praeities sielvartai jau užmiršti,prapuolę man iš akių.
17. Štai jau kuriu naują dangų ir naują žemę.O to, kas buvo, niekas neatmins,tai nė į galvą niekam nebeateis.
18. Džiaukitės ir linksminkitės amžinai tuo,ką aš kuriu!Štai aš kuriu Jeruzalę kaip ‘Džiaugsmą’,o jos žmones – kaip ‘Linksmybę’.