17. Štai jau kuriu naują dangų ir naują žemę.O to, kas buvo, niekas neatmins,tai nė į galvą niekam nebeateis.
18. Džiaukitės ir linksminkitės amžinai tuo,ką aš kuriu!Štai aš kuriu Jeruzalę kaip ‘Džiaugsmą’,o jos žmones – kaip ‘Linksmybę’.
19. Aš džiaugsiuosi Jeruzalėjeir linksminsiuosi savo tautoje. Nebebus joje girdėti graudaus verksmonė gailių dejonių.
20. Nebebus joje naujagimio,kuris gyventų vos kelias dienas,ir senelio,kuris nesulauktų žilo amžiaus.Kas šimto metų mirs, tas bus laikomas jaunu,o kas šimto metų nesulauks, tas bus laikomas prakeiktu.
21. Jie statysis namus ir patys juose gyvens,veis vynuogynus ir patys valgys jų vaisių.
22. Statysis ne tam, kad kiti gyventų jų namuose,sodins ne tam, kad kiti valgytų vaisius.Kaip ilgaamžis būna medis,taip ilgaamžė bus mano tauta.Mano išrinktieji ilgai naudosissavo rankų darbo vaisiais.
23. Nebeis jų triūsas veltui,nebegimdys jie vaikų staigiai mirčiai,nes jie drauge su savo palikuonimisyra VIEŠPATIES palaimintųjų giminė.
24. Atsiliepsiu pirmiau, negu jie šauksis,išklausysiu dar jiems tebekalbant.
25. Ganysis vilkas drauge su ėriuku,liūtas ės šiaudus kaip jautis,o žaltys mis dulkėmis.Nebebus užgavimo nei sunaikinimovisame mano šventajame kalne“, – sako VIEŠPATS.