9. Todėl taip toli nuo mūsų teisingumas,nepasiekia mūsų teisumas.Laukiame šviesos, bet tamsu;laukiame aiškumo, bet vaikštome patamsyje!
10. Kaip akli palei sieną einame apgraibomis,kaip žmonės be akių, dvejodami dėl kelio.Pargriūvame vidudienį, lyg būtų prieblanda,gyvename tamsybėse kaip numirėliai.
11. Visi mes urzgiame lyg meškos,vaitojame lyg burkuojantys balandžiai;tikimės teisingumo, bet jo čia nėra,laukiame išganymo, bet jis toli nuo mūsų.
12. Mūsų nusižengimai jau nebesuskaičiuojami,ir mūsų nuodėmės liudija prieš mus;mūsų nusižengimai su mumisir mes žinome savo kaltes:
13. maištas, neištikimybė VIEŠPAČIUI,atsimetimas nuo savo Dievo,kalbos apie išdavystę ir sukilimą,širdyje gimusių melagysčių skleidimas.
14. Teisingumas paneigtas,teisumas laikosi atokiai,nes teisybė klumpa gatvėje,o dorumui uždrausta įeiti.
15. Teisybės nėra:kas vengia blogai elgtis, tas apiplėšiamas. VIEŠPATS matė ir jam nepatiko,kad nebėra teisingumo.
16. Jis matė, kad nebuvo kam pagelbėti,baisėjosi, kad niekas nesikišo.Tada jam padėjo jo paties ranka,jį parėmė jo paties teisumas.
17. Teisumu jis apsivilko kaip šarvais, išganymo šalmą užsidėjo ant galvos.Rūstybės drabužiai – jo apdaras,o pykčio užsidegimu jis apsigaubė kaip skraiste.