15. Teisybės nėra:kas vengia blogai elgtis, tas apiplėšiamas. VIEŠPATS matė ir jam nepatiko,kad nebėra teisingumo.
16. Jis matė, kad nebuvo kam pagelbėti,baisėjosi, kad niekas nesikišo.Tada jam padėjo jo paties ranka,jį parėmė jo paties teisumas.
17. Teisumu jis apsivilko kaip šarvais, išganymo šalmą užsidėjo ant galvos.Rūstybės drabužiai – jo apdaras,o pykčio užsidegimu jis apsigaubė kaip skraiste.
18. Kiekvienam pagal darbus jis atlygins:pykčiu – varžovams, atpildu – priešams.Salas pasieks jo atpildas!
19. Vakaruose bus bijoma VIEŠPATIES vardo,rytuose – jo šlovės,nes jis ateis kaip upės sraunuma,genama VIEŠPATIES vėjo.
20. Į Sioną jis ateis kaip atpirkėjas„pas tuos Jokūbo vaikus,kurie nusigręžė nuo nuodėmės“, –tai VIEŠPATIES žodis.
21. „Tai Sandora, kurią aš sudariau su jais, –sako VIEŠPATS. –Mano dvasia, esanti virš tavęs,nuo tavęs nepasitrauks,ir mano žodžiai, įdėti tau į lūpas,liks tavo lūpose, tavo vaikų lūposeir tavo palikuonių lūpose, – sako VIEŠPATS, –dabar ir per amžių amžius!