1. VIEŠPATIES ranka nėra sutrumpėjusi,kad negalėtų gelbėti,nei jo ausis apkurtusi,kad neišgirstų.
2. Bet jūsų kaltės atskyrė jus nuo jūsų Dievo,jūsų nuodėmės uždengė jo veidą,ir jis nebegirdi jūsų.
3. Juk jūsų rankos suteptos krauju,jūsų pirštai – kalte.Jūsų lūpos kalba melagystes,jūsų liežuvis šnabžda apgaulę.
4. Nėra, kas keltų balsą už teisų reikalą,nėra, kas teisingai gintųsi teisme.Visi remiasi niekybėmis ir meluoja,vaikšto negandomis nėšti ir gimdo vargą.
5. Jie peri gyvačių kiaušiniusir audžia voratinklius.Kas valgo jų kiaušinius, tas mirs,o iš sudaužyto kiaušinio iššliauš angis.
6. Jų voratinkliai netinka drabužiams,savo audiniais jie neapsiklos.Jų darbai – nedori darbai;iš jų rankų ateina smurto darbai.
7. Paskui blogį jie bėga tekini,greiti pralieti nekaltą kraują.Jų mintys – nedoros mintys,jų vieškeliuose – nuniokojimas ir griuvėsiai.
8. Ramybės kelio jie nepažino,teisingumo nėra jų takuose.Jie pasidarė sau kreivas vėžes;kas jomis eina, tas ramybės nepažįsta.
9. Todėl taip toli nuo mūsų teisingumas,nepasiekia mūsų teisumas.Laukiame šviesos, bet tamsu;laukiame aiškumo, bet vaikštome patamsyje!
10. Kaip akli palei sieną einame apgraibomis,kaip žmonės be akių, dvejodami dėl kelio.Pargriūvame vidudienį, lyg būtų prieblanda,gyvename tamsybėse kaip numirėliai.
11. Visi mes urzgiame lyg meškos,vaitojame lyg burkuojantys balandžiai;tikimės teisingumo, bet jo čia nėra,laukiame išganymo, bet jis toli nuo mūsų.