2. Pagalvokite apie Abraomą, savo tėvą,ir Sarą, jus pagimdžiusią.Jis buvo tik vienas, kai jį pašaukiau,laiminau ir padariau iš jo daugybę.
3. VIEŠPATS užjaučia Sioną,visiems jo griuvėsiams jis maloningas.Jo dykumą jis paverčia Edenuir jo tyrlaukius – VIEŠPATIES sodu.Linksmybės ir džiaugsmo,padėkos giesmių ir muzikos skambesio čia pilna.
4. Klausykitės manęs, tautos,atkreipkite dėmesį, gentys,nes aš duosiu mokymą ir teisingumą,šviesą tautoms!Vienu akimirksniu
5. įvykdysiu savo pergalę;mano išganymas ateis kaip šviesa,ir mano rankos teis tautas;salos manimi pasitikės,jos lauks mano rankos.
6. Pakelkite akis į dangus,pagalvokite apie žemę po kojomis!Nors dangūs išnyktų kaip dūmas,žemė susidėvėtų kaip drabužis,o žmonės mirtų kaip musės,mano išganymas tvers per amžius,ir mano teisumas niekada nesusidėvės.
7. Klausykitės manęs, išmanantieji teisumą,tauta, imanti mano mokymą širdin:nebijokite žmonių užgaulės,neišsigąskite jų patyčių!
8. Juos kaip drabužį suės kirminai,kaip vilną sukapos kandys.O mano teisumas tvers per amžius,ir mano išganymas plūs iš kartos į kartą“.
9. Pabusk, pabusk,apsivilk tvirtybe, VIEŠPATIES ranka!Pabusk, kaip senovės dienomis,praėjusiais amžiais!Argi ne tu sukapojai Rahabą,nudūrei slibiną?
10. Argi ne tu išdžiovinai jūrą,didžiosios bedugnės vandenis?Kas padarė kelią iš jūros dugno,kad išpirktieji galėtų pereiti?
11. VIEŠPATIES išpirktieji sugrįš iramžinu džiaugsmu vainikuotiįžengs į Sioną.Juos lydės džiaugsmas ir linksmybė,o liūdesys ir aimanos pasitrauks.
12. „Tai aš, tai aš esu tas, kuris jus guodžia!Ko tu bijai?Žmogaus? Jis marus!Žmogaus sūnaus? Jis ne daugiau kaip žolė!
13. Kodėl užmiršai VIEŠPATĮ, savo Kūrėją,kuris išskleidė dangus ir padėjo žemės pamatus?Kiaurą dieną tave kankina baimėdėl engėjo įtūžio,norinčio tave sunaikinti.Bet kurgi tas engėjo įtūžis?
14. Pančiais surakintieji greitai bus išvaduoti,nemirs ir neis į kapą,nė duonos nestokos.