9. Sakyk kaliniams: ‘Išeikite!’ir tiems, kurie tamsybėse: ‘Eikite į šviesą!’Pakelėse jie ganysis,ant plikų kalvų visur ras ganyklų.
10. Nekęs nei alkio, nei troškulio,nekenks jiems nei dykumų vėjas, nei saulė,nes gailestingasis juos vedair nuveda prie čiurlenančių šaltinių.
11. Padarysiu jiems kelią per visus savo kalnus,mano vieškeliai bus nulyginti.
12. Žiūrėk! Jie ateina iš toli,vieni iš šiaurės ir vakarų,o kiti iš Sienės šalies.
13. Džiūgaukite dangūs!Iš džiaugsmo šokinėk, žeme!Tegu plyšta kalnai nuo džiaugsmo giesmės!Juk VIEŠPATS paguodė savo tautą,pasigailėjo savo varguolių.
14. Bet Sionas sako: ‘Paliko mane VIEŠPATS,užmiršo mane Dievas’.
15. Ar gali moteris užmiršti savo mažylį,būti nešvelni savo įsčių sūnui?Net jeigu ji ir užmirštų,aš tavęs niekada neužmiršiu.
16. Žiūrėk! Įrėžiau tavo vardą savo rankos delne;tavo mūrus nuolat turiu prieš akis.
17. Tavo atstatytojai čionai atskuba,o tie, kurie niokojo ir alino tave,pasitraukė nuo tavęs.
18. Pakelk akis ir apsidairyk aplinkui:jie renkasi draugėn ir eina pas tave.Kaip gyvas aš, – tai VIEŠPATIES žodis, –visais jais pasidabinsi kaip puošmenomis,pasidabinsi jais lyg nuotaka.
19. Tikrai tu buvai nualinta ir nusiaubta,griuvėsių kraštas,bet dabar būsi per ankšta savo naujakuriams,nors tavo engėjai ir bus pasitraukę toli.
20. Vaikai, kurių buvai netekusi,tau sakys:‘Čia man per ankšta, man reikia daugiau vietos,kad galėčiau įsikurti!’