16. Žiūrėk! Įrėžiau tavo vardą savo rankos delne;tavo mūrus nuolat turiu prieš akis.
17. Tavo atstatytojai čionai atskuba,o tie, kurie niokojo ir alino tave,pasitraukė nuo tavęs.
18. Pakelk akis ir apsidairyk aplinkui:jie renkasi draugėn ir eina pas tave.Kaip gyvas aš, – tai VIEŠPATIES žodis, –visais jais pasidabinsi kaip puošmenomis,pasidabinsi jais lyg nuotaka.
19. Tikrai tu buvai nualinta ir nusiaubta,griuvėsių kraštas,bet dabar būsi per ankšta savo naujakuriams,nors tavo engėjai ir bus pasitraukę toli.
20. Vaikai, kurių buvai netekusi,tau sakys:‘Čia man per ankšta, man reikia daugiau vietos,kad galėčiau įsikurti!’
21. Tada tu sakysi savo širdyje:‘Kas man pagimdė juos?Juk aš buvau bevaikė ir bevaisė,ištremta ir atstumta;kas juos man išaugino?Juk aš buvau likusi vienų viena,tad iš kur jie?’“