13. Džiūgaukite dangūs!Iš džiaugsmo šokinėk, žeme!Tegu plyšta kalnai nuo džiaugsmo giesmės!Juk VIEŠPATS paguodė savo tautą,pasigailėjo savo varguolių.
14. Bet Sionas sako: ‘Paliko mane VIEŠPATS,užmiršo mane Dievas’.
15. Ar gali moteris užmiršti savo mažylį,būti nešvelni savo įsčių sūnui?Net jeigu ji ir užmirštų,aš tavęs niekada neužmiršiu.
16. Žiūrėk! Įrėžiau tavo vardą savo rankos delne;tavo mūrus nuolat turiu prieš akis.
17. Tavo atstatytojai čionai atskuba,o tie, kurie niokojo ir alino tave,pasitraukė nuo tavęs.
18. Pakelk akis ir apsidairyk aplinkui:jie renkasi draugėn ir eina pas tave.Kaip gyvas aš, – tai VIEŠPATIES žodis, –visais jais pasidabinsi kaip puošmenomis,pasidabinsi jais lyg nuotaka.
19. Tikrai tu buvai nualinta ir nusiaubta,griuvėsių kraštas,bet dabar būsi per ankšta savo naujakuriams,nors tavo engėjai ir bus pasitraukę toli.
20. Vaikai, kurių buvai netekusi,tau sakys:‘Čia man per ankšta, man reikia daugiau vietos,kad galėčiau įsikurti!’
21. Tada tu sakysi savo širdyje:‘Kas man pagimdė juos?Juk aš buvau bevaikė ir bevaisė,ištremta ir atstumta;kas juos man išaugino?Juk aš buvau likusi vienų viena,tad iš kur jie?’“
22. Taip kalba Viešpats DIEVAS:„Štai pakelsiu ranką tautoms,duosiu ženklą gentims,ir jos pargabens ant rankų tavo sūnus,o dukteris parneš ant pečių.
23. Karaliai bus tavo vaikų įtėviai,o karalienės – jų įmotės.Veidu į žemę puldami jie tave pagerbsir laižys dulkes nuo tavo kojų.Tuomet tu tikrai žinosi, kad aš esu VIEŠPATS;tie, kurie pasitiki manimi, nebus sugėdinti“.
24. Ar išplėšia kas nors grobį iš galiūno?Ar galima belaisvius atimti iš tirono?