1. Išgirskite mane, salos,atkreipkite dėmesį, tolimosios tautos!Mane VIEŠPATS pašaukė dar negimusį,dar motinos įsčiose tebesantį;jis ištarė mano vardą.
2. Jis padarė iš manęs aštrų kalavijąir paslėpė savo rankos šešėlyje.Jis padarė mane aštria strėleir įsidėjo į savo strėlinę.
3. „Tu mano tarnas, – pasakė man, –Izraeli, per tave apreikšiu savo šlovę!“
4. Bet aš pagalvojau: „Veltui aš triūsiau,tuščiai ir be naudos jėgas eikvojau;mano byla – pas VIEŠPATĮ,ir mano atlygis – mano Dievo rankoje.
5. Dabar tvirtai nusprendė VIEŠPATS,kuris mane padarė savo tarnu dar motinos įsčiose,kad jam parvesčiau Jokūbą,kad Izraelis pas jį būtų surinktas.Aš pagerbtas VIEŠPATIES akyse,mano Dievas – mano jėga!“
6. „Per maža, – sako jis, – tau būti mano tarnu,prikelti Jokūbo giminesir sugrąžinti Izraelio likutį. Aš padarysiu tave ir tautų šviesa,kad mano išganymas pasiektų žemės pakraščius“.