1. Išgirskite mane, salos,atkreipkite dėmesį, tolimosios tautos!Mane VIEŠPATS pašaukė dar negimusį,dar motinos įsčiose tebesantį;jis ištarė mano vardą.
2. Jis padarė iš manęs aštrų kalavijąir paslėpė savo rankos šešėlyje.Jis padarė mane aštria strėleir įsidėjo į savo strėlinę.
3. „Tu mano tarnas, – pasakė man, –Izraeli, per tave apreikšiu savo šlovę!“
4. Bet aš pagalvojau: „Veltui aš triūsiau,tuščiai ir be naudos jėgas eikvojau;mano byla – pas VIEŠPATĮ,ir mano atlygis – mano Dievo rankoje.
5. Dabar tvirtai nusprendė VIEŠPATS,kuris mane padarė savo tarnu dar motinos įsčiose,kad jam parvesčiau Jokūbą,kad Izraelis pas jį būtų surinktas.Aš pagerbtas VIEŠPATIES akyse,mano Dievas – mano jėga!“
6. „Per maža, – sako jis, – tau būti mano tarnu,prikelti Jokūbo giminesir sugrąžinti Izraelio likutį. Aš padarysiu tave ir tautų šviesa,kad mano išganymas pasiektų žemės pakraščius“.
7. Taip kalba VIEŠPATS,Izraelio Atpirkėjas, jo Šventasis, paniekintajam,kuriuo bjaurisi tautos,valdovų tarnui:„Karaliai atsistos, tave pamatę,didžiūnai ir tie lenksis iki žemėsdėl VIEŠPATIES, kuris yra ištikimas,dėl Izraelio Šventojo, kuris tave išrinko“.
8. Taip kalba VIEŠPATS: „Malonės metu tave išklausau,išganymo dieną tau padedu.Sukūriau tave, paskyriau tave Sandora tautai,kad atstatytum kraštą irišdalytum nuniokotus paveldus.
9. Sakyk kaliniams: ‘Išeikite!’ir tiems, kurie tamsybėse: ‘Eikite į šviesą!’Pakelėse jie ganysis,ant plikų kalvų visur ras ganyklų.
10. Nekęs nei alkio, nei troškulio,nekenks jiems nei dykumų vėjas, nei saulė,nes gailestingasis juos vedair nuveda prie čiurlenančių šaltinių.
11. Padarysiu jiems kelią per visus savo kalnus,mano vieškeliai bus nulyginti.
12. Žiūrėk! Jie ateina iš toli,vieni iš šiaurės ir vakarų,o kiti iš Sienės šalies.
13. Džiūgaukite dangūs!Iš džiaugsmo šokinėk, žeme!Tegu plyšta kalnai nuo džiaugsmo giesmės!Juk VIEŠPATS paguodė savo tautą,pasigailėjo savo varguolių.
14. Bet Sionas sako: ‘Paliko mane VIEŠPATS,užmiršo mane Dievas’.
15. Ar gali moteris užmiršti savo mažylį,būti nešvelni savo įsčių sūnui?Net jeigu ji ir užmirštų,aš tavęs niekada neužmiršiu.
16. Žiūrėk! Įrėžiau tavo vardą savo rankos delne;tavo mūrus nuolat turiu prieš akis.
17. Tavo atstatytojai čionai atskuba,o tie, kurie niokojo ir alino tave,pasitraukė nuo tavęs.
18. Pakelk akis ir apsidairyk aplinkui:jie renkasi draugėn ir eina pas tave.Kaip gyvas aš, – tai VIEŠPATIES žodis, –visais jais pasidabinsi kaip puošmenomis,pasidabinsi jais lyg nuotaka.