1. „Lipk žemyn, sėskis dulkėse,mergele, Babilono dukterie!Tau nebėra sosto,sėsk ant žemės, chaldėjų dukterie!Dailiąja ir gašliąja nebūsi daugiau vadinama.
2. Imk girnas ir malk grūdus!Nusidenk nuo veido šydą!Nusimesk skraistę, apsinuogink blauzdas,braidyk po vandenį upėse.
3. Tavo nuogumas bus iškeltas aikštėn,bus matyti tavoji gėda.Atkeršysiu ir nepagailėsiu“, –
4. sako mūsų Atpirkėjas.Jo vardas – Galybių VIEŠPATS, Izraelio Šventasis.
5. Sėdėk tyli, pasitrauk į patamsį,chaldėjų dukterie!Karalysčių viešpate nebūsi daugiau vadinama.
6. Buvau įpykęs ant savo tautos,savo paveldą buvau išniekinęs,tau į rankas buvau jį atidavęs.O tu jam neparodei pagailosir krovei ant senelių labai sunkų jungą.
7. Sakei sau: „Amžinai viešpatausiu!“Neėmei šių dalykų į širdį,negalvojai, kuo tai galės baigtis.
8. Dabar išgirsk, išlepintoji,besijaučianti jaukiai, galvojanti sau širdyje:„Aš, ir niekas kitas!Niekada netapsiu našleir neišgyvensiu vaikų netekties“.
9. Bet ir viena, ir kita ištiks tavestaiga, tą pačią dieną;vaikų netektis ir našlystėužgrius ant tavęs visu svoriu,nepaisant tavo užkeikimų gausybėsir visų tavo grasių kerėjimų galios.
10. Kadangi nedora būdama jauteisi saugiir sakei sau: „Niekas manęs nemato!“ –tavo išmintis ir išmanymas išvedė tave iš kelio.Užtat ir sakei sau: „Aš, ir niekas kitas!“
11. Užguls tave vargas,ir nemokėsi jo šalin nužavėti;užpuls tave nelaimė,ir nepajėgsi jos nuvyti.Staiga užklups tave galas,apie kurį nepagalvojai.
12. O dabar smaginkis savo kerėjimaisir gausybe savo užkeikimų,kuriais varginai save nuo pat jaunystės.Gal vis dar galvoji, kad jie bus tau naudingi?Gal jais įvarysi baimę!