1. Taip kalba VIEŠPATS Kyrui, savo pateptajam,kurį jis paėmė už dešinės rankos,kad pajungtų jam tautas ir nuginkluotų karalius,kad atvertų jam duris ir vartai būtų atsklęsti:
2. „Aš pats žygiuosiu pirma tavęsir sulyginsiu kalvas.Vario duris sutrupinsiu, nukaposiu geležies skląsčius.
3. Tau atiduosiu paslėptus turtus, slaptas sankaupas,kad žinotumei, jog aš VIEŠPATS, Izraelio Dievas,kuris šaukia tave vardu.
4. Dėl Jokūbo, savo tarno,dėl Izraelio, savo išrinktojo,pašaukiau tave vardu, teikdamas tau garbę,nors tu manęs ir nepažinojai.
5. Aš esu VIEŠPATS, ir nėra kito;be manęs nėra dievo!Aš – tas, kuris tave apginkluoja,nors tu manęs ir nepažįsti,
6. kad nuo saulės tekėjimo iki jos laidos būtų žinoma,jog kito be manęs nėra.Aš esu VIEŠPATS, ir nėra kito!