21. Nepamiršk šių dalykų, Jokūbai, ir tu, Izraeli,nes tu mano tarnas!Sukūriau tave būti mano tarnu,nepamiršiu niekada tavęs, Izraeli!
22. Išsklaidysiu tavo nusižengimus kaip debesį,tavo nuodėmes kaip miglą.Sugrįžk pas mane, nes tave išpirkau.
23. Dangūs, džiūgaukite, nes VIEŠPATS tai padarė,valiuokite, žemės gelmės!Kalnai, šokite giedodami,drauge su miškais ir visais jų medžiais!Juk VIEŠPATS išpirko Jokūbą,per Izraelį jis parodys savo šlovę.
24. Taip kalba VIEŠPATS, tavo Atpirkėjas,kuris tave sukūrė motinos įsčiose:„Aš – VIEŠPATS, kuris sukūrė Visatąir vienas pats išskleidė dangus.Kai klojau žemę, kas buvo su manimi?
25. Aš – tas, kuris nieku paverčia kerėtojų ženklusir burtininkus padaro žiopliais.Aš – tas, kuris išminčius priverčia pergalvotiir jų pažinimą padaro kvailą.
26. Aš – tas, kuris savo tarno žodį patvirtinair įvykdo užmojį, paskelbtą jo pasiuntinių.Aš sakau Jeruzalei: ‘Būk apgyventa!’Judo miestams: ‘Būkite atstatyti!’Aš prikelsiu jų griuvėsius!
27. Aš – tas, kuris sako marių gelmėms: ‘Išdžiūkite!Aš išsekinsiu jūsų šaltinius!’
28. Aš – tas, kuris taria Kyrui: ‘Tu – mano kerdžius!’Visa, ką aš noriu, jis įvykdys.Jis tars Jeruzalei: ‘Būk atstatyta!’,o apie Šventyklą sakys: ‘Tebūna dedami pamatai!’“