3. Nei palaužtos nendrės jis nelauš,nei blėstančio dagčio negesins.Jis neš tikrą teisingumą.
4. Nepails ir nepasiduos nevilčiai,kurdamas žemėje teisingumą.Jo mokymo lauks tolimosios salos“.
5. Taip kalba Dievas, VIEŠPATS, kuris sukūrė ir išskleidė dangų,patiesė žemę su visais pasėliais,joje duoda gyvybę žmonėmsir dvasią joje gyvenantiems:
6. „Aš, VIEŠPATS, pašaukiau tave teisumo pergalei,paėmiau tave už rankos.Aš sukūriau ir padariau tavetautos sandora, tautų šviesa,
7. kad atvertum neregių akis,išvestum iš kalėjimo belaisvius,išvaduotum sėdinčius belangės tamsybėse.
8. Aš esu VIEŠPATS, tai mano vardas.Savo garbės neperleisiu kitam,nei savo šlovės – stabams.
9. Kas buvo pranašauta, štai jau įvyko;dabar skelbiu naujus dalykus;pirmiau, negu tai atsitiks, skelbiu juos tau“.
10. Užtraukite naują giesmę VIEŠPAČIUI,skelbkite jo šlovę visoje žemėje!Tedžiūgauja jūra ir visa, kas jos gelmėse,tolimosios salos ir jų gyventojai!
11. Teskelbia dykuma bei jos miestaiir žmonės Kedaro kaimuose!Tedžiūgauja Selos gyventojai,tešaukia nuo kalnų viršūnių!
12. Teikite garbę VIEŠPAČIUI,skelbkite jo šlovę tolimosiose salose!
13. Į kovą VIEŠPATS žygiuoja kaip karžygys,kaip karys žadina savo narsą;jis šaukia, pakeltu balsu surinka mūšio šūkįir pergalinga jėga stoja prieš savo priešus.
14. Ilgai tylėjau, lūkuriavau ir susilaikiau,bet dabar aš šaukiu kaip gimdyvė,dūstu ir aikčioju.
15. Sunaikinsiu kalnus ir kalvas,visur nuvytinsiu žolę.Upes paversiu pelkėmis,o pelkes išdžiovinsiu.
16. Aš vesiu keliaujančius akluosius,keliais nežinomais juos vesiu.Tamsą jiems paversiu šviesa,o vingiuotus kelius ištiesinsiu.Visa tai darau dėl jų;jų aš neapleisiu.
17. Trauksis į šalį visiškai susigėdę,kas tiki stabais,kas sako nuliedintoms statuloms:„Jūs mūsų dievai“.
18. Klausykitės, kurtieji!Pažvelkite ir išvyskite, aklieji!