17. Trauksis į šalį visiškai susigėdę,kas tiki stabais,kas sako nuliedintoms statuloms:„Jūs mūsų dievai“.
18. Klausykitės, kurtieji!Pažvelkite ir išvyskite, aklieji!
19. Kas aklesnis už mano tarnąir kurtesnis už pasiuntinį, kurį siunčiu?Kas toks aklas, kaip mano siųstasis,ir toks kurčias, kaip VIEŠPATIES tarnas?
20. Žiūrėti jis žiūri, bet neima širdin,jo ausys atviros, bet nieko negirdi.
21. Dėl teisumo patiko VIEŠPAČIUIsavo Įstatymą padaryti didingą ir šlovingą.
22. Tačiau ši tauta apiplėšta ir nusiaubta;visi uždaryti rūsiuose, paimti į kalėjimus.Jie tapę grobiu, ir nėra kam jų užstoti;jie apiplėšiami, ir nėra kam pasakyti: „Grąžink atgal!“
23. O, kad jūs tai išgirstumėt!Išgirskite ir dėkitės nuo šiol į širdį!
24. Kas atidavė Jokūbą, kad jis būtų apiplėštas,kas atidavė Izraelį plėšikams?Ar tai nebuvo VIEŠPATS, kuriam mes nusidėjome?Jo keliais eiti jie atsisakė ir neklausė jo Įstatymo.
25. Todėl jis leido jiems pajusti savo pykčio jėgą,įniršį ir karo baisumus.Jis apsiautė juos liepsnomis, bet jie nesuprato,nudegino juos gaisru, bet ir to jie nepaėmė į širdį.