1. „Štai mano tarnas, kurį aš remiu,mano išrinktasis, kuriuo aš gėriuosi.Apgaubiau jį savo dvasia,kad neštų tautoms teisingumą
2. ne šauksmu ar pakeltu balsu;gatvėje nebus girdėti jo balso.
3. Nei palaužtos nendrės jis nelauš,nei blėstančio dagčio negesins.Jis neš tikrą teisingumą.
4. Nepails ir nepasiduos nevilčiai,kurdamas žemėje teisingumą.Jo mokymo lauks tolimosios salos“.
5. Taip kalba Dievas, VIEŠPATS, kuris sukūrė ir išskleidė dangų,patiesė žemę su visais pasėliais,joje duoda gyvybę žmonėmsir dvasią joje gyvenantiems:
6. „Aš, VIEŠPATS, pašaukiau tave teisumo pergalei,paėmiau tave už rankos.Aš sukūriau ir padariau tavetautos sandora, tautų šviesa,
7. kad atvertum neregių akis,išvestum iš kalėjimo belaisvius,išvaduotum sėdinčius belangės tamsybėse.