2. Kas išjudino iš Rytų kovotoją už teisumąir pašaukė jį būti savo tarnu?Jis atiduoda jam tautasir sutrypia jų karalius.Savo kalaviju jis paverčia juos dulkėmis,savo lanku – vėjo nešamais pelais.
3. Jis vejasi juosir pralenkia nepažeistas,vos kelią kojomis siekdamas.
4. Kas tai nuveikė ir padarė?Kas pašaukė kartas nuo pat pradžios?Tai aš, VIEŠPATS,kuris esu pirmasir su paskutine jų toks būsiu.
5. Išvydo jį tolimosios salos, ir apėmė jas baimė,dreba žemės pakraščiai:artėja, jau čia pat!
6. Kiekvienas jų padeda kitiems,kiekvienas drąsina savo bičiulį.
7. Meistras skatina auksakalį,svidintojas – kalvį prie priekalo.„Nuliedinta gerai“, – sako jisir sutvirtina kniedėmis,kad nesvyruotų į šalis.
8. O tave, mano tarne Izraeli,Jokūbai, mano išsirinktasis,mano bičiulio Abraomo palikuoni,
9. iš žemės pakraščių aš pasiėmiau,iš tolimiausių užkampių pasišaukiau.Aš tau tariau: „Tu mano tarnas;išsirinkau tave ir neatmesiu!“
10. Nebijok, nes aš su tavimi,nebūgštauk, nes aš tavo Dievas!Stiprinsiu tave, padėsiu tau,remsiu tave savo teisumo dešine.
11. Nešlovę ir gėdą užsitrauks visi,kas niršta ant tavęs.Taps nieku ir eis prapultin visi,kas kovoja su tavimi.
12. Ieškosi, tačiau neberasi tų,kurie vaidijosi su tavimi.Galą gaus ir nieku taps,kas kėlė karą prieš tave,
13. nes aš, VIEŠPATS, tavo Dievas,laikau tavo dešinę.Aš – tas, kuris tau sako:„Nebijok, aš tau padėsiu!“