15. Tu būsi mano kuliamasis velenas,aštrus, su nauju volu ir daugeliu dantų;tu kulsi kalnus ir triuškinsi juos,kalvas paversi pelais.
16. Kai vėtysi, vėjas juos nuneš,audra juos išblaškys.O tu džiaugsiesi VIEŠPAČIU,šlovinsi Izraelio Šventąjį.
17. Užguitieji ir vargšai ieško vandens,o jo nėra,ir liežuvis jiems džiūsta nuo troškulio.Aš, VIEŠPATS, juos išgirsiu,aš, Izraelio Dievas, jų neapleisiu.
18. Ant plikų kalvų atversiu upes ir slėniuose šaltinius.Dykumą paversiu tvenkiniais,išdžiūvusią žemę – vandens versmėmis.
19. Prisodinsiu dykumoje kedrų,akacijų, mirtų ir alyvmedžių.Tyrlaukiuose auginsiu kiparisusdrauge su guobomis ir pušimis,
20. kad žmonės matytų ir žinotų,stebėtų ir suprastų,jog visa tai padarė ranka VIEŠPATIES,jog tai sukūrė Izraelio Šventasis.
21. „Pateikite savo bylą, – sako VIEŠPATS, –dėstykite savo įrodymus“, – sako Jokūbo Karalius.
22. Teprieina ir tepranašauja jie mums, kas įvyks!Pasakykite, kas įvyko žiloje senovėje,kad įsidėmėtumeir suvoktume, kuo tai baigsis,arba apreikškite, kas dar turi įvykti!
23. Pranašaukite, kas bus ateityje,kad žinotume, jog esate dievai!Padarykite ką nors, gera ar pikta,kad būtume nustebinti ir įbauginti.
24. Kodėl ne! Jūs esate niekis ir jūsų darbai – niekai!Kas jus pasirenka, tas renkasi pasibjaurėjimą.
25. Išjudinau jį iš šiaurės, ir jis ateina;iš krašto, kur teka saulė, pašaukiau jį vardu.Galiūnus jis sutryps it molį,kaip puodžius minko šlyną.
26. Kas iš anksto tai paskelbė, kad žinotume?Prieš laiką, kad galėtume sakyti: „Tai tiesa!“?Niekas to neapskelbė, niekas neapgarsino,niekas negirdėjo jūsų žodžių.
27. Įvykiai, kadaise pranašauti Sionui,štai štai jau vyksta!Ir aš siunčiu Jeruzalei šauklį su džiugia naujiena.