1. Tylėkite, tolimosios salos, mano akivaizdoje!Laukite mano žodžių, tautos!Teateina ir tepareiškia jos savo skundą;drauge rinkimės į teismą.
2. Kas išjudino iš Rytų kovotoją už teisumąir pašaukė jį būti savo tarnu?Jis atiduoda jam tautasir sutrypia jų karalius.Savo kalaviju jis paverčia juos dulkėmis,savo lanku – vėjo nešamais pelais.
3. Jis vejasi juosir pralenkia nepažeistas,vos kelią kojomis siekdamas.
4. Kas tai nuveikė ir padarė?Kas pašaukė kartas nuo pat pradžios?Tai aš, VIEŠPATS,kuris esu pirmasir su paskutine jų toks būsiu.
5. Išvydo jį tolimosios salos, ir apėmė jas baimė,dreba žemės pakraščiai:artėja, jau čia pat!
6. Kiekvienas jų padeda kitiems,kiekvienas drąsina savo bičiulį.
7. Meistras skatina auksakalį,svidintojas – kalvį prie priekalo.„Nuliedinta gerai“, – sako jisir sutvirtina kniedėmis,kad nesvyruotų į šalis.
8. O tave, mano tarne Izraeli,Jokūbai, mano išsirinktasis,mano bičiulio Abraomo palikuoni,