23. Ką tu įžeidei ir kam piktžodžiavai?Prieš ką pakėlei savo balsą,žvelgdamas įžūliomis akimis?Prieš Izraelio Šventąjį!
24. Per savo tarnus tu įžeidei Viešpatį.Sakei: ‹Su aibe savo vežimųpasiekiau kalnų viršūnes,pačias Libano kalnų atšlaites;iškirtau aukštuosius jo kedrusir puošniuosius kiparisus;pasiekiau aukščiausią viršūnę,patį jos miško tankumyną.
25. Kasiau šuliniusir gėriau vandenį svetimuose kraštuose;savo kojų padais išdžiovinau visas Egipto upes›.
26. Argi tu negirdėjai,kad tai esu patvarkęs nuo senų laikų?Tai, ką esu nulėmęs nuo senų senovės,dabar įvykdžiau!Todėl tu galėjai sugriauti miestus tvirčiausiusir juos paversti krūvomis griuvėsių.
27. Bejėgiai buvo jų gyventojai,išgąsčio ir gėdos apimti,kaip žolės laukuose,kaip gležna žaluma,kaip žolė ant stogų pučiant rytų vėjui.
28. Ar ilsiesi tu,ar ateini, ar išeini,ar esi įniršęs ant manęs –viską aš žinau!
29. Dėl to, kad niršai ant manęsir tavo įtūžimas pasiekė mano ausis,įversiu savo kablį tau į šnerves,pažabosiu savo žąslais tavo nasrus.Tuo pačiu keliu, kuriuo čia atėjai,atgal tave parvarysiu.
30. Štai bus tau ženklas.Šiais metais valgysi, ką duos atolas,kitais – kas užaugs nesėta,o trečiais vėl sėsite ir pjausite,veisite vynuogynus ir gardžiuositės jų vaisiais!
31. Judo namų likučiai vėl suleis žemėn šaknis,vėl neš vaisius aukštai šakose.
32. Iš Jeruzalės sklis likutis,nuo Siono kalno – išlikusieji.Galybių VIEŠPATIES uolumas tai padarys!’“
33. Todėl apie Asirijos karalių VIEŠPATS sako: „Jis neįsiverš į šį miestą, nė vienos strėlės į jį nepaleis, nei dengdamasis skydu jo nepuls, nei apgulos pylimo aplink jį nesupils.
34. Keliu, kuriuo atėjo, išsinešdins, neįsiveržęs į šį miestą. Tai VIEŠPATIES žodis!
35. Aš apginsiu jį dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo“.
36. VIEŠPATIES angelas atėjo į asirų stovyklą ir užmušė šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Išaušus rytui, visur gulėjo lavonai.
37. Asirijos karalius Sanheribas pasitraukė ir grįžo į Ninevę.
38. Vieną dieną, jam meldžiantis savo dievo Nisrocho šventykloje, jį nužudė kalaviju du jo sūnūs – Adramelechas ir Sareceras. Abu pabėgo į Ararato kraštą. Vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Asarhadonas.