19. o jų dievus sumetė į ugnį; jie sunaikino juos, nes tai buvo ne dievai, o tik žmogaus rankų padarai, medis ir akmuo.
20. Dabar, VIEŠPATIE, mūsų Dieve, gelbėk mus iš jo rankų, kad visos karalystės žemėje žinotų, jog tu vienas, VIEŠPATIE, esi Dievas!“
21. Tada Amoco sūnus Izaijas pasiuntė Ezekijui tokį žodį: „Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas, atsakydamas į tavo maldą dėl pagalbos prieš Asirijos karalių Sanheribą. Štai žodis, kurį VIEŠPATS ištarė prieš jį:
22. ‘Niekina tave, tyčiojasi iš tavęsmergelė, Siono duktė;kraipo galvą už tavo nugarosduktė Jeruzalė.
23. Ką tu įžeidei ir kam piktžodžiavai?Prieš ką pakėlei savo balsą,žvelgdamas įžūliomis akimis?Prieš Izraelio Šventąjį!
24. Per savo tarnus tu įžeidei Viešpatį.Sakei: ‹Su aibe savo vežimųpasiekiau kalnų viršūnes,pačias Libano kalnų atšlaites;iškirtau aukštuosius jo kedrusir puošniuosius kiparisus;pasiekiau aukščiausią viršūnę,patį jos miško tankumyną.
25. Kasiau šuliniusir gėriau vandenį svetimuose kraštuose;savo kojų padais išdžiovinau visas Egipto upes›.
26. Argi tu negirdėjai,kad tai esu patvarkęs nuo senų laikų?Tai, ką esu nulėmęs nuo senų senovės,dabar įvykdžiau!Todėl tu galėjai sugriauti miestus tvirčiausiusir juos paversti krūvomis griuvėsių.