4. Žmonės šluoja grobį, kaip šluojami skėriai;tarsi žiogai jie šoka imti grobio.
5. VIEŠPATS prakilnus; jis gyvena aukštybėse,Sioną pripildo teisingumo ir teisumo.
6. Tai, kas jo laikams teikia patvarumą,lobiai, kurie išgelbsti,yra išmintis ir pažinimas.Baimė VIEŠPATIES yra jo turtas!
7. Štai Arielio žmonės vaitoja gatvėse,Salemo pasiuntiniai graudžiai verkia.
8. Vieškeliai visur tušti,nebėra, kas jais keliautų.Sandoros sulaužytos, liudytojai paniekinti,tačiau dėl to niekas nesisieloja.
9. Džiūsta iš liūdesio šalis,iš gėdos vysta Libanas,Šaronas yra lyg dykuma,Bašanas ir Karmelis numetė lapus.
10. „Dabar aš atsistosiu, – sako VIEŠPATS, –dabar išaukštinsiu save,dabar aukštai pakilsiu.
11. Jūs esate nėšti šienu ir pagimdysite šiaudus;mano dvasia praris jus kaip ugnis.
12. Tautos bus išdegintos lyg kalkinėje,iškirstos tarsi erškėčiai, kad sudegtų ugnyje.
13. Kas esate toli, išgirskite apie mano darbus,o kas arti – išpažinkite mano galybę!“
14. Nusidėjėliai dreba Sione,šiurpulys krečia bedievius:„Kas iš mūsų valios ištverti pleškančią ugnį,kas iš mūsų atlaikys amžinas liepsnas?“
15. Tas, kuris gyvena pagal teisumą ir sako tiesą,kas iš skriaudos nenori išspausti sau pelno,kas atsisako priimti papirkas,kas užsikemša ausis,kad negirdėtų kalbant apie žudymą,ir kas užmerkia akis,kad neregėtų pikta.