2. VIEŠPATIE, būk maloningas mums,nes tavimi viliamės!Būk kas rytą mus gelbstinti ranka,mūsų išgelbėjimas, atėjus pavojui!
3. Nuo sąmyšio ūžesio bėga gentys,kai tu pakyli, tautos sklaidosi į visas puses.
4. Žmonės šluoja grobį, kaip šluojami skėriai;tarsi žiogai jie šoka imti grobio.
5. VIEŠPATS prakilnus; jis gyvena aukštybėse,Sioną pripildo teisingumo ir teisumo.
6. Tai, kas jo laikams teikia patvarumą,lobiai, kurie išgelbsti,yra išmintis ir pažinimas.Baimė VIEŠPATIES yra jo turtas!
7. Štai Arielio žmonės vaitoja gatvėse,Salemo pasiuntiniai graudžiai verkia.
8. Vieškeliai visur tušti,nebėra, kas jais keliautų.Sandoros sulaužytos, liudytojai paniekinti,tačiau dėl to niekas nesisieloja.
9. Džiūsta iš liūdesio šalis,iš gėdos vysta Libanas,Šaronas yra lyg dykuma,Bašanas ir Karmelis numetė lapus.
10. „Dabar aš atsistosiu, – sako VIEŠPATS, –dabar išaukštinsiu save,dabar aukštai pakilsiu.
11. Jūs esate nėšti šienu ir pagimdysite šiaudus;mano dvasia praris jus kaip ugnis.
12. Tautos bus išdegintos lyg kalkinėje,iškirstos tarsi erškėčiai, kad sudegtų ugnyje.
13. Kas esate toli, išgirskite apie mano darbus,o kas arti – išpažinkite mano galybę!“
14. Nusidėjėliai dreba Sione,šiurpulys krečia bedievius:„Kas iš mūsų valios ištverti pleškančią ugnį,kas iš mūsų atlaikys amžinas liepsnas?“
15. Tas, kuris gyvena pagal teisumą ir sako tiesą,kas iš skriaudos nenori išspausti sau pelno,kas atsisako priimti papirkas,kas užsikemša ausis,kad negirdėtų kalbant apie žudymą,ir kas užmerkia akis,kad neregėtų pikta.
16. Toks žmogus gyvens aukštybėse,neprieinamų uolų tvirtovė bus jo pilis;jam bus tiekiama duona, jam netrūks vandens.
17. Tavo akys regės puošnųjį karalių,matys aplinkui platų kraštą.
18. Tavo širdis mąstys apie klaiko metą:„Kur tas, kuris galėjo skaičiuoti?Kur tas, kuris galėjo pasverti?Kur tas, kuris galėjo suskaityti visus tuos bokštus?“