1. Vargas tau, niokotojau,kad pats nebuvai nuniokotas,tau, klastingasis išdavike,kad pats netapai klastos auka!Kai baigsi niokoti, pats būsi nuniokotas,kai pailsi klastauti, pats tapsi klastos auka.
2. VIEŠPATIE, būk maloningas mums,nes tavimi viliamės!Būk kas rytą mus gelbstinti ranka,mūsų išgelbėjimas, atėjus pavojui!
3. Nuo sąmyšio ūžesio bėga gentys,kai tu pakyli, tautos sklaidosi į visas puses.
4. Žmonės šluoja grobį, kaip šluojami skėriai;tarsi žiogai jie šoka imti grobio.
5. VIEŠPATS prakilnus; jis gyvena aukštybėse,Sioną pripildo teisingumo ir teisumo.
6. Tai, kas jo laikams teikia patvarumą,lobiai, kurie išgelbsti,yra išmintis ir pažinimas.Baimė VIEŠPATIES yra jo turtas!
7. Štai Arielio žmonės vaitoja gatvėse,Salemo pasiuntiniai graudžiai verkia.
8. Vieškeliai visur tušti,nebėra, kas jais keliautų.Sandoros sulaužytos, liudytojai paniekinti,tačiau dėl to niekas nesisieloja.
9. Džiūsta iš liūdesio šalis,iš gėdos vysta Libanas,Šaronas yra lyg dykuma,Bašanas ir Karmelis numetė lapus.
10. „Dabar aš atsistosiu, – sako VIEŠPATS, –dabar išaukštinsiu save,dabar aukštai pakilsiu.
11. Jūs esate nėšti šienu ir pagimdysite šiaudus;mano dvasia praris jus kaip ugnis.