1. Tada karalius viešpataus pagal teisumą,didžiūnai valdys pagal teisingumą.
2. Kiekvienas jų bus pastogė nuo vėjo,prieglobstis nuo audros.Jie bus lyg vandens srovės dykumoje,lyg milžinės uolos šešėlis saulės tviskinamoje šalyje.
3. Akys tų, kurie mato, nebus užmerktos,ausys tų, kurie girdi, bus klusios.
4. Silpnadvasių širdis išmoks suprasti,švepluojančiųjų liežuvis kalbės be vargo ir aiškiai.
5. Paikasis nebebus laikomas pagarbos vertu,sukčiaus niekas nebevadins garbingu.
6. Paikasis kalba vien kvailystes,jo širdis pilna piktų sumanymų:nedorai elgtis, klaidingai kalbėti prieš VIEŠPATĮ,alkano nepapenėti, ištroškusiam vandens nepaduoti.
7. Sukčiaus suktybės – blogos;jis vis galvoja, ką pikta padaryti,kaip melu vargšus prapultin įstumti,neleisti beturčiams teisybės ieškoti.
8. O kilnusis visados ieško gero,dėl gerų siekių deda galvą.
9. Kelkitės, nerūpestingosios moterys,ir išgirskite mano balsą!Dukterys, pasitikinčios savimi,atidžiai klausykitės mano žodžio!
10. Dabar jūs patenkintos savimi,bet ateinančiais metais drebėsite.Vynuogių rinkimo nebus, o pjūtis bus be derliaus!
11. Drebėkite, nerūpestingosios!Baisėkitės, patenkintosios savimi!Išsirenkite nuogai,tik strėnas prisidenkite juosta,
12. muškitės sau į krūtinę dėl gražiųjų laukų,dėl derlingųjų vynmedžių,
13. dėl mano tautos žemės,kuri apžels erškėčiais ir usnimis,dėl visų namų, nesitveriančių džiaugsmuišdidžiai besilinksminančiame mieste.
14. Rūmai liks ištuštėję,o triukšmingasis miestas bus tuščias.Tvirtovės kalnasir sargybos bokštas amžiams pavirs dykviete,smagia vieta laukiniams asilams,ganykla kaimenėms.