11. VIEŠPATIE, tavo ranka pakelta,bet jie to nemato.Tesusigėsta, matydami tavo uolumą savo tautai; ugnis, parengta tavo priešams, juos tepraryja.
12. VIEŠPATIE, tu skiri mums gerovę,nes atlikai dėl mūsų visus mūsų darbus!
13. VIEŠPATIE, mūsų Dieve,kiti valdovai, be tavęs, yra mus valdę,bet mes vien tavo vardą atmename.
14. Jie mirę ir niekuomet neatgis,jie – šešėliai, ir niekuomet neprisikels,nes nubaudei juos,sunaikinai ir bet kokį jų atminimą išdildei.
15. Tu padidinai savo tautą, VIEŠPATIE,pagausinai tautą savo paties šlovei,į visas puses praplatinai krašto ribas.
16. VIEŠPATIE, savo nelaimėje jie ieškojo tavęsir šaukė iš skausmo, kai buvo baudžiami.
17. Kaip nėščia moteris artėjant gimdymuiiš skausmo raitosi ir šaukia,tokie ir mes, VIEŠPATIE, buvome prieš tave.