1. VIEŠPATIE, tu – mano Dievas;garbinsiu tave, šlovinsiu tavo vardą,nes tu įvykdei nuostabius užmojus;visokeriopai ir ištikimai įvykdei tai,ką prieš amžius nutarei.
2. Miestus pavertei akmenų krūvomis,tvirtoves – griuvėsiais.Nedorėlių rūmai – jau ne miestas;jie niekuomet nebus atstatyti.
3. Šlovins tave dėl to galingos tautos žmonės,drebės prieš tave žiauriųjų tautų miestai.
4. Silpnieji ir bejėgiai bėgo prie tavęs,ir tu buvai vargšų prieglauda varge,pastogė nuo lietaus, paunksmė nuo kaitros.Nors žiauriųjų siautulys – kaip žiemos liūtis,
5. tu, kaip kaitra sausros metu,nutildai nedorėlių triukšmą;kaip debesies šešėlis švelnina kaitrą,taip tu nutildai žiauriųjų pergalės šauksmus.
6. Galybių VIEŠPATS surengs šiame kalne visoms tautomspuotą su skaniausiais valgiais,puotą su parinktais vynais,pokylį su sultingais, gardžiais patiekalaisir grynais, rinktiniais vynais.
7. Šiame kalne jis nukels tą šydą,kuris dengia visas gimines,tą nuometą, kuris gobia visas tautas.