12. Iš miesto liko vien griuvėsių krūva;jo vartai išgriauti ir apleisti.
13. Žemė ir tautos atrodokaip alyvmedis alyvų derlių nukrėtus,kaip išrankos vynuogių derlių nuėmus.
14. Šie pakelia balsą,džiugiai skelbia VIEŠPATIES didybę.
15. Iš vakarų jie krykštauja,rytuose jie džiūgauja,pamariuose jie šlovina VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, vardą.
16. Nuo žemės pakraščių girdime juos giedant:„Tebūna šlovė Teisiajam!“Bet aš tariau: „Galas man! Galas man!Ak, vargas man!Išdavikai nesiliauja išdavinėti.Išdavikai klastingai išdavė!
17. Siaubas, duobė, pinklės laukia jūsų,žemės gyventojai!
18. Kas nuo siaubo bėgs, tas duobėn įpuls;kas iš duobės išlips, tas į pinkles įsipainios,nes dangaus langai aukštai bus atidaryti,ir žemės pamatai sudrebės.
19. Žemė aižės ir skeldės,žemė plyš ir krūpčios,žemė siūbuote siūbuos.
20. Žemė kaip girta svyruos,kaip sargo pašiūrė sverdės.Jos nuodėmės ją slegia;ji parpuls po jų naštair nepajėgs atsikelti“.
21. Tą dieną VIEŠPATS nubaus Galybes dangaus skliaute,o žemės karalius – žemėje.
22. Jie bus suvaryti į krūvątarsi belaisviai duobėje.Jie bus uždaryti kalėjimeir po ilgo laiko gaus bausmę.
23. Tada mėnulis paraus, saulė susigės,nes Galybių VIEŠPATS ant Siono kalno ir Jeruzalėje viešpatausšlovingas tarp savo seniūnų.