3. Tavo vadai visi drauge pasitraukė, pabėgo toli;visi išlikusieji buvo paimti nelaisvėn,nepaleidę nė strėlės paimti nelaisvėn.
4. Todėl sakau:„Palikite mane, kad galėčiau raudoti;nebrukite man paguodos dėl dukters, mano tautos, žūties“.
5. Tai siaubo, pralaimėjimo ir sąmyšio metasRegėjimo slėnyje;jis iš Viešpaties, Galybių DIEVO.Mūsų miesto sienos pralaužtos,pagalbos šauksmai aidi tarp kalvų.
6. Elamas griebiasi strėlinių,Aramas kinkosi žirgus, irKyras traukiasi iš įmautės skydus.
7. Derlingieji tavo slėniai pilni vežimų,prieš tavo vartus išrikiuoti raiteliai,
8. Judo gynyba pralaužta.Tą dieną patikrinote ginklus Miško rūmų ginklinėje,
9. pamatėte, kiek daug plyšių Dovydo miesto sienose, ir sutelkėte žemutinio tvenkinio vandenis.
10. Paskui, apžiūrėję namus Jeruzalėje, kai kuriuos nugriovėte miesto sienoms lopyti
11. ir miesto viduje įtaisėte vandens talpyklą senojo tvenkinio vandeniui telkti. Bet jūs nekreipėte dėmesio į miesto Statytoją, nepaisėte to, kuris jį seniai pastatė.
12. Tą dieną Viešpats, Galybių DIEVAS, kreipėsi į jus,šaukdamas verkti ir liūdėti,nusiskusti galvas ir vilkėti ašutines.
13. Bet žiūrėkite! Linksmybė ir džiaugsmas!Skerdžiate jaučius ir pjaunate avis,valgote mėsą ir geriate vyną: „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime!“
14. Paties Galybių VIEŠPATIES man apreikšta:„Ši kaltė ligi mirties nebus jiems atleista!“Tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis.
15. Viešpats, Galybių DIEVAS, tarė:„Kelkis ir eik pas aną pareigūną,pas rūmų prievaizdą Šebną,
16. kuris aukštai išsikirsdino sau kapą,išsiskobė uoloje būstą, ir sakyk:‘Ką tu čia darai ir kas toks esi,kad kapą čia sau išsikirsdinai?
17. VIEŠPATS tave greitai nusvies žemyn,mirtingasis žmogau!Jis suspaus tave į gniužulą,
18. į gniūžtę suvolios taveir tarsi kamuolį nusvies į platų kraštą,kad ten pražūtumtu ir vežimai, kuriais didžiuojiesi,tavo valdovo namų gėdai!’