1. Ištarmė apie Regėjimo slėnį.Kas gi nutiko,kad visas sulipai ant stogų,
2. triukšmingasis, gyvasis,džiaugsmu netveriąs mieste?Tavo žuvusieji – ne kalavijo nukirsti,ne kovoje kritę.
3. Tavo vadai visi drauge pasitraukė, pabėgo toli;visi išlikusieji buvo paimti nelaisvėn,nepaleidę nė strėlės paimti nelaisvėn.
4. Todėl sakau:„Palikite mane, kad galėčiau raudoti;nebrukite man paguodos dėl dukters, mano tautos, žūties“.
5. Tai siaubo, pralaimėjimo ir sąmyšio metasRegėjimo slėnyje;jis iš Viešpaties, Galybių DIEVO.Mūsų miesto sienos pralaužtos,pagalbos šauksmai aidi tarp kalvų.
6. Elamas griebiasi strėlinių,Aramas kinkosi žirgus, irKyras traukiasi iš įmautės skydus.
7. Derlingieji tavo slėniai pilni vežimų,prieš tavo vartus išrikiuoti raiteliai,
8. Judo gynyba pralaužta.Tą dieną patikrinote ginklus Miško rūmų ginklinėje,
9. pamatėte, kiek daug plyšių Dovydo miesto sienose, ir sutelkėte žemutinio tvenkinio vandenis.
10. Paskui, apžiūrėję namus Jeruzalėje, kai kuriuos nugriovėte miesto sienoms lopyti
11. ir miesto viduje įtaisėte vandens talpyklą senojo tvenkinio vandeniui telkti. Bet jūs nekreipėte dėmesio į miesto Statytoją, nepaisėte to, kuris jį seniai pastatė.