6. kuris pliekė žmones įnirtingai be perstojo,smaugė tautas žiauria priespauda.
7. Visa žemė ramiai ilsisi,linksmai valiuoja.
8. Dėl tavo likimo džiūgaujanet kiparisai ir Libano kedrai:„Nuo tada, kai buvai parblokštas,niekas nebeateina mūsų kirsti“.
9. Šeolas po žeme ruošiasi tave priimti,žadina visų žemės valdovų šešėlius tave pasveikintiir kelia iš sostų visų tautų karalius.
10. Visi prabyla ir sako tau:„Dabar tu bejėgis, kaip ir mes!Tu toks pat, kaip mes!
11. Tavo didybė ir visa tavo arfų muzikanugramzdinta į Šeolą.Tavo guolis – lervos,o tavo apklotas – kirmėlės“.
12. Tai nupuolei iš dangaus,Aušrini, aušros sūnau!Kaip tave sukniubdė ant žemės,tave, kuris išguldei tautas!
13. Kadaise manei savo širdyje:„Užlipsiu į dangų,viršum Dievo žvaigždžiųiškelsiu savo sostą.Atsisėsiu ant kalno, kur renkasi dievai,pačiuose Šiaurės pakraščiuose.
14. Užlipsiu ant aukščiausių debesųir prilygsiu Aukščiausiajam!“
15. Bet buvai nugramzdintas žemynį Šeolą,į pačias kapo gelmes.
16. Visi pamatę tave sutriks;žvelgs į tave ir klaus:„Nejaugi čia tas žmogus,kuris sudrebino žemęir sunaikino karalystes;
17. kuris pavertė pasaulį dykuma,išgriovė miestus,savo belaisviams niekuometneatvėrė kalėjimo vartų?“
18. Visi tautų karaliai guli garbingai,kiekvienas savo kape.