13. Kadaise manei savo širdyje:„Užlipsiu į dangų,viršum Dievo žvaigždžiųiškelsiu savo sostą.Atsisėsiu ant kalno, kur renkasi dievai,pačiuose Šiaurės pakraščiuose.
14. Užlipsiu ant aukščiausių debesųir prilygsiu Aukščiausiajam!“
15. Bet buvai nugramzdintas žemynį Šeolą,į pačias kapo gelmes.
16. Visi pamatę tave sutriks;žvelgs į tave ir klaus:„Nejaugi čia tas žmogus,kuris sudrebino žemęir sunaikino karalystes;
17. kuris pavertė pasaulį dykuma,išgriovė miestus,savo belaisviams niekuometneatvėrė kalėjimo vartų?“
18. Visi tautų karaliai guli garbingai,kiekvienas savo kape.
19. Bet tu neturi kapo;tavo lavonas išmestas pūti,užverstas kūnais karių, kritusių mūšyje,įmestas su jais į uolėtą duobę ir sutryptas.
20. Kadangi siaubei savo kraštąir žudei savo žmones,tu nebūsi palaidotas kaip kiti karaliai!Per amžius tenebūna miniminedorėlio palikuonys!